- suklikti
- sukli̇̀kti vksm. Sukli̇̀ko nesavù balsù.
.
.
suklikti — suklìkti intr. 1. staiga surikti, suspigti; pradėti balsu verkti ar juoktis: Kai mergytė suklinka, ji nubėga, pasupa, pagirgždauja kartimi P.Cvir. Ievutė sukliko ne savo balsu ir sukniubo ant lavonėlio A.Vien. Suklinka Taučvienė, išvydusi vienus … Dictionary of the Lithuanian Language
kliktelėti — klìktelėti, ėja, ėjo intr. trumpai suklikti: Jis kliktelėjo iš baimės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
suklikimas — suklikìmas sm. (2) K → suklikti 1: Skaudūs išgąsčio suklikimai pripildė visą ruimą LC1883,4. klikimas; suklikimas … Dictionary of the Lithuanian Language